- ryteliai
- rytẽliai sm. pl. (2) priešpiečiai (valgis): Reikėjo išpjaustyt stiklo langelius, būtau regėjus saulelę tekant, būtau regėjus rytelius nešant (d.) Dbč. Kuri ankstų rytą kėlės, rytelius gamino, mane jauną bernužėlį gardžiai pavalgino TŽII285(Mrk). Svieto martelės ryteliùs neša, mano martelė nei pusrytėlių (d.) Dbč.
Dictionary of the Lithuanian Language.